Mūsų vienuolynas
Nors seserys neužsiima nei evangelizacine, nei karitatyvine veikla už vienuolyno sienų, jų Regula, išreiškianti pirmąjį jų charizmos įkvėpimą, sako, kad seserys dalyvaus evangelizacijoje ir papildys brolių bei seserų apaštalių darbą savitai: padėdamos tapti „gerąja žeme“ (plg. Mt 13, 23) ir patraukdamos į vidinės maldos tylą (plg. Regulą I, 8). Šv. Jono kontempliatyviųjų seserų namai labai dažnai steigiami ne nuošaliose vietovėse, bet veikiau „už miesto“ (žr. Jn 19, 20; Žyd 13, 20; Apr 14, 20), arti centrų, ‒ jie lyg Marija ir Jonas abipus Kryžiaus ant Golgotos kalno; tarp jų ir pasaulio nėra griežtos pertvaros, jų koplyčių erdvė nepadalinta, kad vienydamosi su Marija prie Kryžiaus jos liktų atidžios ir jautrios žemiškiems ir dvasiniams šiandienos pasaulio žmonių vargams (plg. Regulą I, 8).
Praktinė informacija vienuolyno lankytojams
Dienotvarkės lentelė
Lankymo valandos
Pirmadienį – trečiadienį:
14.30–17.15 val.
Prireikus į seseris galima kreiptis pirmadienį, antradienį, trečiadienį 19.30‒21.00 val.
Šeštadienis yra seserų tylos ir nelankymo diena.
Kas naujo?
Mieli vienuolyno bičiuliai ir lankytojai,
Pranešame, kad mūsų vienuolyno gyvenimas ir veikla bus laikinai pristabdyti nuo šių metų liepos 1 d. iki gruodžio 1 d (Advento pradžios). Perduodame aiškią ir oficialią mūsų vadovybės informaciją Šv. Jono bendruomenės oblatams ir draugams:
Šių metų balandžio 19 d. įvyko vyskupų, kurių vyskupijose (Prancūzijoje) įsteigti mūsų namai, susitikimas. Jame dalyvavo mūsų ordinaras vyskupas Riviere, Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas, vyskupas Eric de Moulins-Beaufort, motina Gnevieve Marie ir mūsų Generalinė priorė sesuo Paul Marie. Šio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad prieš toliau imantis Generalinės kapitulos darbų, bendruomenei naudinga padaryti gerą pertrauką. Buvo pasiūlyta trumpai atsitraukti nuo buitinių mūsų vienuolynų rūpesčių, kad turėtume laiko dvasiškai ir žmogiškai pasisemti naujų jėgų, ramiai prieš Viešpatį peržvelgti visus sunkius įvykius ir, pradėdamos nuo Kristaus, toliau gyventume savo kontempliatyvų gyvenimą, reikalaujantį nuolatinio atsinaujinimo.
Ši pertrauka turėtų trukti nuo šių metų liepos 1 d. iki šių metų gruodžio 1 d.
Mūsų Generalinė vyresnioji, sesuo Paul Marie paragino visą mūsų kontempliatyviųjų seserų bendruomenę, turinčią namus Prancūzijoje, Amerikoje, Afrikoje ir Lietuvoje, padaryti 5 mėnesių pertrauką, kad pasisėmusios naujų jėgų galėtume geriau tarnauti Viešpačiui ir žmonėms. Tad šį laiką skirsime poilsiui, dvasiniam atsinaujinimui ir saviugdai.
Per šiuos penkis mėnesius mūsų namai Vilniuje neliks tušti, nes vis dėlto turime įsipareigojimų, kurių negalime apleisti: toliau rūpinsimės vienos sesers garbaus amžiaus tėvu, lydėsime 8 studenčių bendruomenę, prižiūrėsime savo aplinką. Todėl vienuolyne kiekviena sesuo „budės“ po mėnesį, ir likusius 4 mėnesius semsis vienuolinės patirties bei išminties kituose vienuolynuose Lietuvoje bei užsienyje. Taigi mūsų namai liks neuždaryti, ir visos ketiname vėl juose susirinkti ir tęsti savo maldos gyvenimą nuo 2021 m. advento pradžios.
Ši penkių mėnesių pertrauka mūsų bendruomenei yra daug pastangų reikalaujantis metas, kurį priimame iš Viešpaties rankų ramia širdimi ir su pasitikėjimu. Prašome remti mus malda ir, kad visi išlaikytume dvasios ramybę, svarbu, kad ši informacija liktų neiškraipyta. Visos oficialios žinios, susijusio su mumis, bus skelbiamos mūsų internetiniame puslapyje www.sv-jono-seserys.org. Dėl detalesnės informacijos ar kitų iškilusių klausimų galite tai pat kreiptis į vyresniąją, seserį Daivą Mariją elektroniniu paštu sr.daivamarija@stjean.
Kiekvieną ir visus laikome savo maldose, linkėdamos saulėtos vasaros, gero poilsio, sveikatos ir nekantriai laukiame advento, kai galėsime susitikti ir vėl budėti kartu, laukdami mūsų Viešpaties atėjimo.
-
Kur yra toji mano poilsio vieta? (Iz 61, 1)
Poilsio, kurio ieško Dievas ir žmogus, tema skleidžiasi visame Šventajame Rašte. Norėdami tinkamai suprasti Jėzaus, Naujosios Sandoros poilsio tarpininko mokymą, pirmiausia turime suvokti dieviškojo poilsio pedagogiką Senojoje Sandoroje.
Jeigu Biblija nuolat kalba apie poilsio būtinumą, tai ne vien dėl to, kad privalu atsipalaiduoti. Poilsio patirtis ir pastangos pailsėti yra svarbu, nes taip Dievas pataiso ir pašventina savo išrinktąją tautą bei kiekvieną žmogų.
Istorinės, Išminties ir Pranašų knygos Senajame Testamente po truputį atskleidžia švento poilsio prasmę ir svarbą. Pradžios knyga parodo Dievą Kūrėją, besiilsintį savo kūrinijoje ir besidžiaugiantį, kad visa, kas sukurta, yra labai gera. Šventas poilsis visų pirma yra sandora su mūsų Kūrėju, norinčiu pailsėti mumyse idant atnaujintų mūsų gerumą ir panašumą į Dievą.
Išėjimo knyga atveria mums naują poilsio prasmę: sandorą su Viešpačiu Atpirkėju. Jeigu Izraeliui būtina laikytis šabo dienos, tai Naujoji Sandora primena, kad jis nebe vergas, bet Dievo tarnas. Pailsėti – tai patvirtinti savo kilnumą, o taip pat pripažinti Dievo Apvaizdą, kuri rūpinasi, kad izraelitai turėtų ką valgyti savo švento poilsio dieną.
Kunigų knygoje šventas poilsis pasirodo kaip visų šventumo įstatymų ir šventų susirinkimų pagrindas. Norėdamas pabrėžti ir apibendrinti šventumo reikalavimus Dievas primena, kad reikia „išlaikyti šabą“, – tarsi jame rastume visokio šventumo raktą. Kai išvardijamos iškilmės, kurias tauta privalo švęsti, kiekviena iš jų pradedama iškilminga poilsio diena. Taigi poilsis yra sandora su šventumo Dievu, kad žinotume, jog Jis, VIEŠPATS, mus pašventina. Šventai pailsėti tautai reiškia bendradarbiauti savo ir viso pasaulio pašventinime, kad taptume „šventa tauta“ ir „kunigiškąja karalyste“.
Skaičių knyga mums atskleidžia dar vieną poilsio sandoros pagrindą: keliauti su Dievu ir būti su Juo, leisti Jam gyventi tarp mūsų ir mumyse. Kai Sandoros skrynia sustoja, sustoja ir visa tauta, taip mokydamasi Dievo poilsio ritmo.
Iki šiol mėginame suprasti, kas yra poilsio laikas, kodėl tai svarbu Dievo ir žmogaus sandorai. Bet kur yra mūsų poilsio vieta? Pakartoto Įstatymo, Jozuės ir Teisėjų knygose matome, kad norėdami įžengti į Dievo pažadėtą poilsio vietą ir ją išsaugoti turėsime kovoti. Pirmoji ir Antroji Karalių knygos, o ir visos kitos Istorinės knygos nuolat primena, kad jeigu tauta liks ištikima Dievo Sandorai, ji bus palaiminta ir ilsėsis ramybėje. O jeigu ne – palaiminimo nesulauks...
Galime mūsų tarpe pastatyti Dievui poilsio vietą – Sandoros skrynią, šventą miestą, iškilmingą šventovę – bet jeigu nesilaikome teisingumo kelio, ypač jeigu nepaisome šabo, prarasime Jo poilsio vietą mumyse, mūsų širdyse. Prieš ištrėmimą, o ypač po jo, Pranašų ir Išminties knygos, kurioms priklauso ir psalmės, mus ragina kovoti už šį vidinį poilsį. Kur mano sielos poilsio vieta? Kur Dievo poilsio vieta manyje?
Psalmės mums parodo Dievą kaip mūsų Ganytoją. Jo gerumas, Jo rūpestinga priežiūra, Jo vedimas ir apsauga, Jo ištikima meilė ir gailestingumas, Jo nuolatinis buvimas su mumis yra tikrasis mūsų poilsio šaltinis. Jo valia mus visada išgano ir pašventina mus visur, kur bebūtume, taigi nesame ištremti iš savo poilsio vietos, net kai einame per kančias, sumaištį, tamsą ar tuštumą.
Pranašai ypač atkreipia dėmesį į asmenišką atsakomybę už mūsų poilsį. Kiekvienas bent iš dalies esame atsakingas už neramumus, kurie pakenkia mūsų ir kitų ramybei. Pranašai įspėjo, kad tauta veltui tikisi rasti poilsį turtuose ar kitų tautų paramoje, o ne Dievo Šventykloje, kuri yra jų tarpe. Ji nenori gyventi kaip dera tautai, kuri ilsisi Dieve: rami ir pasitikinti, teisinga, nuolanki ir klusni...
Pagaliau visos Išminties knygos žiūri į įvairias žmogaus gyvenimo situacijas, kuriose kyla klausimai apie galutinį poilsio atlygį. Pavyzdžiui, jeigu Dievas pažada kad teisingas ir išmintingas žmogus „ilsėsis patenkintas“ savo visokeriopa gerove (Pat 19, 23) – ilgu gyvenimu, garbe, turtais ir palikuonimis – kodėl manome, kad geras žmogus gali viso to netekti? Gal reikia kitaip suvokti Dievo pažadus?
Tad laukia tauta, kol ateis Dievo Pašvęstasis, kuris atvers kelią į Dievo ir žmogaus poilsio vietą savo mokymu, buvimu ir savo auka...
Tekstų archyvas
Svečių namai Efezas
Seserys priima pavienes viešnias, moteris ir merginas, trokštančias skirti laiko Dievui, ieškančias dvasinės atgaivos ir poilsio. Jos taip pat gali asmeniškai susitikti su seserimis, dalyvauti jų maldose ar gyventi asmeniniu ritmu.
Pašome susisiekti:
Tel.: +370 5 2340454
Mob.: +370 673 78047
Arba parašykite mums žinutę.
Studenčių namai Gyvybės medis
Gyvendamos universitetiniame mieste, netoli miesto centro, seserys nuomoja keletą kambarių (8 vietas) Vilniuje studijuojančioms ir dirbančioms katalikėms merginoms, norinčioms gyventi šalia vienuolinės bendruomenės, intensyviau išgyventi bažnytinį ir liturginį metų ciklą, sutikti bendražygių, įgyti bendruomeninio gyvenimo patirties.
Prašome susisiekti:
Tel.: +370 5 2340454
Mob.: +370 647 64584
Arba parašykite mums žinutę.